vienininkas

vieniniñkas, -ė adj., smob. (2) DŽ, NdŽ, Lk, Trk 1. LKAI107(Gd) vienu arkliu kinkomas, vienkinkis: Vieniniñkas vežimas J.Jabl(Als). Iš trijų keturių telegų būs vieniniñkas vežimelis KlvrŽ. Vieniniñkai ir porininkai ratai Plt. Vieniniñkų ratų tekinis pagedo J. Tus vienininkùs ratus išvežkiat KlvrŽ. Vieniniñkams ratams iena nulūžo Slnt. Atvažiavo vieniniñkais ratais Žd. Vieniniñkės, porininkės ragės J.Jabl(Als). Vieniniñkams penki nagai, o poriniams drapakams devyni nagai Žd. Iš Kretingos liuob parsiveš plūgelius vienininkeliùs tokius Plt. 2. vienturtis, vienintelis: Vieniniñko sūnaus neėmė į karūmenę Yl. 3. DŽ, NdŽ kas dirba vienas, pavienininkas.